Gruodžio mėnesio šventinis susitikimas

Pirma susitikimo dalis buvo rimtoji. Didieji piešė piešinį, kurio tema "Šventė mano namuose". Vaikai pasakojo apie Kalėdas, gimtadienius ir kitas, namuose švenčiamas, šventes. Vėliau rašėme diktantą.

Mažieji iš pradžių, atsivertę varnos Kranksytės knygelę, taip pat kalbėjosi apie šventes. Po to spalvino raideles ir dėliojo žodžius: "Mūsų šventė".

Na, o susitikimo pabaiga buvo pati smagiausia. Vaišės ir šokiai. Didieji mokino mažuosius "ančiukų" šokio.

Štai tokia linksma buvo mūsų šventė.

Lapkričio susitikimas

Štai susipažinkite - mūsų nauja draugė. Ką tik iš Lietuvos atkeliavo knygos vaikams. Tarp jų ši knygelė. Mes ją pavadinome varnos Kranksytės knygele. Kiekvieno susitikimo metu kalbėsimės vis apie kitus dalykus. Pradžiai, pasimokėme gražiai lietuviškai pasisveikinti, atsisveikinti bei pasisakyti savo vardą.



Vėliau mažieji rašė raides, klausėsi pasakos bei gamino aplikaciją.

Didieji tuo metu patys skaitė ir atlikinėjo rimtas užduotis.

Lapkričio 8 ir 22 dienomis vyks kiti mūsų mokyklėlės susitikimai.

Spalio pirmą sekmadienį susirinko daug vaikučių, lietuviškai kalbančių ar tik kalbėti pradedančių, bet labai gerai nusiteikusių ir bendrauti ištroškusių

Mokytoja Ingrida visus surašė ir mokinti raideles pradėjo. Mažieji mokinukai pasakėlės klausėsi, rudens spalvas liejo, kartu užkandžiavo ir lietuviškai šnekučiavosi.

Didieji tuo tarpu skaitė, rašė ir į kiemą pabėgioti prašė. Bet laiko tam neturėjome, nes labai rimtai darbavomės.

Mokyklėlės "Varpelis" mokslo metų pradžia

2009-2010 mokslo metų lituanistinės mokyklėlės „Varpelis“ programos projektas

Patys mažiausi:

Tikslai: Lietuvių liaudies pasakų, žaidimų, mįslių ir patarlių mokymasis kartu su 5-6 metų vaikų grupe (žr. programą 5-6 metų vaikams). Piešimo, spalvinimo įgūdžių tobulinimas. Lietuvių šnekamosios kalbos tobulinimas.

Rudens spalvos miške. Akvarelė.

Pasakos „Varlės ir gandras“ iliustracija. Aplikacija.

Pasakos be galo kūrimas ir iliustravimas.

Eilėraščio Kalėdų tema mokymasis. Kalėdinių dekoracijų gaminimas.

Pasakos „Ropė“ pasirinkto veikėjo kaukės darymas, vaidinimas.

Užgavėnių kaukės gamyba.

Gamtos pokyčių pavasarį aptarimas. Piešimas.

Velykinių margučių marginimas.

Sveikinimo atvirutės mamytėms gaminimas.

5-6 metai

Tikslai: spausdintų lietuviškų raidžių skaitymas ir rašymas. Lietuvių liaudies pasakų, žaidimų, mįslių ir patarlių mokymasis.

Garsai kieme, gatvėje, miške. Sakinys, žodis, skiemuo. Kokias raides jau pažįstame? O, Ė, Š garsai ir raidės. Pasaka „Du ožiukai“. Ratelis „Šiaudų batai“.

A, L, S garsai ir raidės. Pasaka „Varlės ir gandras“. Mįslės.

M, E, K garsai ir raidės. Pasaka be galo „Senelių dukrelė“.

N, R, Ū garsai ir raidės. Klausimas ką? Pasaka „Varna ir sūris“.

V, J, U garsai ir raidės. Pasaka „Ropė“.

Ž, Y, I garsai ir raidės. S. Geda „Nurodymai Jonui“. Žaidimas „Maišas yra“.

T, G, D garsai ir raidės. Pasaka „Ežio ir lokio lenktynės“.

B, P, Z, Ž garsai ir raidės. Patarlės.

Č, C, F, H, CH garsai ir raidės.

7-8 metai

Tikslai: išmokti rašyti visas rašytines lietuviškos abėcėlės raides. Tobulinti skaitymo įgūdžius. Dvibalsių, dvigarsių taisyklingas rašymas. Atsakymų galūnių į klausimus ko? kam? kur? ką veikia? kaip? Taisyklingas rašymas.Tekstų pagal vadovėlį skaitymas.

Vasaros įspūdžiai. Rašytinių raidžių, kurias jau mokėmės, pakartojimas. Jj, Uu, Žž raidžių rašymas. Š-Ž taisyklingas rašymas. Dvigarsiai ul, um, un, ur. Uo-u-o taisyklingas rašymas.

Yy, Tt, Dd raidžių rašymas. Galūnė -ys. D-T taisyklingas rašymas. Klausimai: kaip? ką veikia?

Ii, Gg raidžių rašymas. Dvibalsiai ai, ei, ui. Dvigarsiai ir, in, im, il. Ie-e-ė-ei taisyklingas rašymas.

Pp, Bb raidžių rašymas. Į, ų. P-B taisyklingas rašymas. Klausimas į ką? Įsidėmėtinos rašybos žodžiai.

Zz, Čč, Cc raidžių rašymas. Mažybiniai žodžiai: priesagos -ukas, -iukas.

Dž, Dz, Ff rašymas. Klausimai: ko? kam? Bendrašakniai žodžiai.

Hh, Ch rašymas. Klausimas kur? (e)

Veiksmažodžių priešdėliai pa-, nu, iš-. Dalelytė -si-.

Kartojimas.

9-11 metų

Tikslai: Žodžio dalių mokymasis. Sakinių skyrybos mokymasis. Plano sudarymo, atpasakojimo įgūdžiai. Skaitymo skatinimas. Tekstų pagal vadovėlį skaitymas.

Vasaros įspūdžiai. Klausimų ką? ko? ką veikia? Kartojimas. Mišrieji dvigarsiai. Skaitytų knygų, kūrinių sąsiuvinys.

I-y, u-ū taisyklingas rašymas. Plano sudarymas. Skaitytos knygos atpasakojimas pagal planą.

I ir j taisyklingas rašymas. Sakinių skyryba. Dialogo skyryba.

Antonimai, sinonimai. Rašinys „Mano skaitytos knygos“. Kabutės.

Vienarūšės sakinio dalys. Is-iai rašyba.

Klausimai ką veikiau? ką veikė? Giminiški žodžiai.

Klausimas kur? kame? (-yje, oje, e). Jungtukų o, bet, kad skyryba.

Priešdėlis, priesaga.

Kartojimas.

Projekto autorė mokytoja Ingrida Bakutytė

Mieli vaikučiai, mamytės ir tėveliai,

Štai kokia puiki vasara!

Šilta, kvepia, žydi. Linkiu visiems puikiai pailsėti, prikaupti įspūdžių ir pasidžiaugti. Tikiuosi, kad rudeniop vėl visi susitiksime dalintis, draugauti ir mokytis.

Audronė

Kas yra „Draugystės tiltas“?

Šiais metais birželio pirmą savaitgalį Anglijoje vyko jau penktas lietuviškų mokyklėlių suvažiavimas. Pirmasis buvo Švedijoje, po to Airijoje, Vokietijoje, Ispanijoje. Mūsų šeimyna dalyvavo antrame tokiame renginyje. Tai tikrai labai šaunus ir išskirtinis renginys, kurį organizuoja tam tikros šalies lietuvių bendruomenė. Į šį renginį suvažiuoja daug įdomių žmonių iš visos Europos, šiais metais buvo atvykusios šeimos net iš Amerikos ir Turkijos. Taip pat atvyksta garbingų svečių iš Lietuvos, šiais metais lankėsi renginio globėja Irena Degutienė , TMID’o atstovai, Veronika Povilionienė, broliai pranciškonai, visa jaunųjų aktorių trupė su savo režisieriumi, žurnalistai. Svečiavosi ir visa jūrininkų komanda iš jachtos „Ambersail“. O kiek privažiavo lietuvių... Iš viso buvo maždaug apie 300 žmonių, tai turbūt pats skaitlingiausias Draugystės Tiltas iš visų buvusių.

Šis savaitgalis atrodė ilgas ir šventiškas. Buvo suorganizuota daug visokių užsiėmimų ir dideliems, ir mažiems. Pradžioje klausėmės Seimo Pirmininko pirmosios pavaduotojos kalbos, kaip politikai gelbsti šalį nuo krizės. Vėliau bendruomenių atstovai svarstė daugeliui rūpimą klausimą dėl Lietuviškos pilietybės. Mokytojos dalinosi savo patirtimi: ko moko, kaip moko, kaip žaidžia ir švenčia šventes. Viena mokytoja parodė, kaip išradingai galima panaudoti lietuvišką tautosaką, sakė, kad jos vaikai labai mėgsta skaičiuotes, pasakas be galo, trumpas daineles. Broliai pranciškonai dalinosi savo tikėjimu ir skatino visuose gyvenimo įvykiuose surasti pozityvių dalykų. Puiku buvo prisiminti lietuviškus šokius ir dainas, visam tam vadovavo dainingoji Veronika Povilionienė. Vaikai buvo užsiėmę nuo ryto iki vakaro: draugavo su skautais, piešė ir lipdė, šoko ir bėgiojo, ir svarbiausia – susirado draugų ir su jais bendravo lietuviškai.

Vakare mūsų laukė ypatingas reginys. Roko opera „Eglė Žalčių karalienė“. Tai tikrai puikiai surežisuotas vaidinimas, kuris užaštrina klausimą: kodėl Eglės broliai taip pasielgė su Žilvinu. Taigi, kodėl mums, lietuviams, taip sunku pripažinti, toleruoti ar priimti žmonių kitoniškumą? Nors, žinote, kiek ilgiau pabuvus tarp šurmulingų tautiečių iškilo ir kitas pastebėjimas. Kartais juk sunku būti ir tarp labai panašių. Turiu mintyje mielus tautiečius, kurie nepagaili vienas kitam skaudesnio žodžio, mėgsta klausinėti, bet ne dalintis savo patirtimi, o svarbiausia – visiškai nesišypso, bet susiraukę kažkur žiūri į debesis. Bet čia turbūt pasireiškia mūsų giliai individualistinė, svajoklių bei mąstytojų prigimtis. Vis tik grįžtant prie roko operos, ji buvo nuostabi, su šiuolaikiška muzika ir puikiomis choreografijomis, jaunieji aktoriai – išraiškingi ir įtikinantys, talentingi.

Sekmadienį buvo Šventosios Mišios, po to visų džiaugsmui ar liūdesiui buvo paleista 1000 balionų. Liūdesys, nes balionai nuskrido. Džiaugsmas, nes buvo labai gražu. Tamsaus dangaus fone, trispalvės spalvų balionėliai kilo į dausas, pavidalas keitėsi ir transformavosi, kol visai išnyko. Renginys baigtas. Beliko atsisveikinti su naujais draugais ir pažįstamais, susikrauti mantą ir keliauti namučio. Kitais metais vėl susitikimas Vokietijoje. Šiais metais Draugystės Tiltas buvo masinis renginys, tiesiog fiziškai dėl laiko trūkumo nebuvo įmanoma su daugeliu pabendrauti. Tiesą pasakius, esu labiau „už“ mažesnius renginius, kai patys dalyviai, bendraudami ir dalindamiesi, sukuria renginio atmosferą. Šiuo atveju buvome labiau stebėtojai, žiūrovai, informacijos ir reginių priėmėjai. Beje, vis tik suspėjau daugiau pasikalbėti su mokytoja iš Airijos, lietuviškos mokyklėlės ir švenčių organizatore iš Tiūringijos žemės Vokietijoje. Smagu buvo pajausti, kad jos susiduria su panašiomis problemomis. Smagu viena kitos paklausti: o dėl ko tu visa tai darai? Smagu pasijuokti iš savęs, savo klaidų. Juk iš tikrųjų, gyvenant svetur, mūsų niekas neverčia ir kartais net neprašo kažką organizuoti. Ir mes juk galėtume tiesiog mėgautis gyvenimu ir eiti savais keliais. Galbūt lietuviškos mokyklėlės ar lietuviškų švenčių organizavimas tai yra kūryba, semianti paskatas iš mūsų vaikystės, iš to, ką patyrėme, pamatėme, išgirdome iš savo tėvų, močiučių ir senelių, mokytojų. Iš to, kas susilydė ir tapo mūsų savastimi, pajauta, nuausta iš lietuviškų žodžių bei prasmių. Kyla natūralus noras ir poreikis visu tuo pasidalinti. Kai paskatiname dalintis ir kitus, manau, mūsų pareiga tuomet būna atlikta.

Taigi, kas yra Draugystės Tiltas? Gal tai trapūs, prasmingi ryšiai tarp po pasaulį išsibarsčiusių lietuvaičių, kuriančių ir besistengiančių pozityviai žvelgti į gyvenimą, besidalinančių su kitais.

Audronė Buckienė

Draugystės Tiltas (organizatorių atsiųstas koliažas)

„Varpelis“ – tai mes!


Štai jau trečiąjį kartą švenčiame mokslo metų pabaigą su smagiu lietuviškos mokyklėlės „Varpelis“ vaikučių bei jų tėvelių ir mamyčių būreliu. Pirmaisiais mokyklėlės gyvavimo metais geros vasaros vieni kitiems linkėjome ir džiaugėmės savo mažųjų sugebėjimais Lietuvos ambasadoje, kur tuo metu ir vykdavo pamokėlės. Antraisiais metais į svečius visus buvo susikvietusi mūsų mieloji mokytoja Ingrida. Na o trečiąjį kartą, tai yra šiais metais, susirinkome žalioje pievelėje šeimų iškylai. Tai buvo ne tik puiki proga tėvams geriau susipažinti ir pabendrauti, bet ir buvo patikrinta, ką vaikai žino apie Lietuvą ir lietuvių kalbą. Iškylos metu mama Lina buvo sugalvojusi puikų žaidimą, kurio metu vaikams teko panaudoti tai, ką išmoko. Tikrai džiaugėmės, kad vaikai prisimena svarbius faktus apie Lietuvą. Džiaugėmės, kad mielai bendrauja ir kartu žaidžia.

Turbūt reikia pripažinti, kad šiais metais, palyginus su ankstesniaisiais, dirbome ne taip intensyviai. Keičiantis kelių šeimų gyvenimiškai situacijai ir galimybėms vedžioti vaikus į mokyklėlę, reikėjo jos veiklą priderinti prie pakitusių poreikių. Kas savaitę darbo dienomis vaikus atvesti į susitikimus daugeliui buvo per sunku. Taip pat nebuvo galimybės atvažiuoti vaikučiams iš kitų miestų. Taigi, pasiūliau susitikinėti sekmadieniais kartą per mėnesį. Atrodo, kad šis pasiūlymas buvo gana sėkmingas. Susitikimai vyko nuosekliau – visus metus, viso jų buvo septyni. Pamokėlėse dalyvaudavo apie 10-15 vaikų. Kartu su tėvais buvo surengtos trys šventės: Kalėdinė, Užgavėnės ir šeimų iškyla. Užsiėmimų metu vaikai darbavosi noriai ir uoliai, jiems buvo smagu būti kartu su draugais. Prie mūsų, gyvenančių Hagoje, prisijungė ir kituose miestuose gyvenantys lietuviškai kalbantys vaikučiai. Vaikai laukdavo, pasiilgdavo lietuviškų pamokėlių.


Kalėdų šventė

Užgavėnės



Velykos

Trumpai papasakosiu, ką veikdavome. Taigi, kiekvienas mūsų susitikimas būdavo iš kelių dalių. Pradžioje – įžanga, kai vaikai sužinodavo apie to mėnesio svarbias datas bei šventes, visi pakalbėdavo apie tai, kaip jie tas šventes švenčia, kaip žmonės jas švęsdavo seniau ir dabar, kuo skiriasi ta ar kita šventė čia Olandijoje ir Lietuvoje. Mūsų mokyklėlę lanko skirtingo amžiaus vaikučiai, mažiausiajai – treji metukai, didžiausiam – vienuolika. Vaikų lietuvių kalbos žinios skirtingos, galima sakyti, kad kiek vaikų, tiek ir grupių. Vis tik vaikus suskirstėme į dvi grupes, su viena grupe dirbdavo mokytoja Ingrida, su kita – viena iš mamų. Kiekvienoje grupėje daugiau ar mažiau būdavo po penkis-septynis vaikučius. Pirmiausia rimtoji pamokėlė būdavo mažiesiems, tuomet didieji žaisdavo žodyną, bendravimą, vaizduotę lavinančius žaidimus, piešdavo ar darydavo kitas smagias užduotis. Būtinai reikia paminėti pertrauką, nes ji labai patiko vaikams. Mat jos metu vaišindavosi atsineštais skanėstais, bendraudavo, bėgiodavo. Vėliau vėl darbeliai. Didieji gilindavosi į lietuvių kalbos gramatiką ar Lietuvos istoriją, o mažieji atsipūsdavo nuo rimtų darbų piešdami, lankstydami popierių, žaisdami judrius žaidimus. Paskutinė dalis – pasidalinimas. Jos metu abiejų grupių vaikučiai papasakodavo, ką išmoko, ar parodydavo, ką nupiešė ar pagamino, išlankstė. Taigi, pamokėlių pradžioje ir pabaigoje visi vaikučiai būdavo kartu. Taip darėme nes stengėmės ugdyti bendrumą, draugiškumą, atidumą ir dėmesingumą kitam, žodžiu, taip kūrėme darbingą ir draugišką vaikų grupelę.

Mūsų pastangas ir darbą palaiko ir remia Lietuvos ambasados darbuotojai ir TMID‘as. Dažnai turėdavome vaikams dovanėlių su Lietuviška simbolika. Taigi, namo vaikai keliaudavo pilni gerų emocijų ir įspūdžių, nešdamiesi kokį daikčiuką priminsiantį apie pamokėles. Ką dar jie išsinešdavo iš pamokėlių, ko jie buvo mokomi? Didieji rašė nosines raides, sužinojo apie veiksmažodžių laikus ir kada rašoma galūnė „-ia“, rašė diktantą, mokėsi Lietuvos geografijos, istorijos. Mažieji mokėsi raidžių, metų laikų bei mėnesių pavadinimus, bandė atskirti daiktavardį nuo būdvardžio. Visi giedojome Lietuvos himną, valgėme blynus per Užgavėnes, ridenome margučius per Mažąsias vaikų Velykėles ir piešėme Lietuvą, paminėję jos vardo tūkstantmetį.
Paskutiniame mūsų susitikime, šeimyninėje iškyloje, pakalbinau tėvelius ir mamytes, ką jie mano apie šią mokyklėlę. Daugelis buvo patenkinti susitikimais, kai kurie norėtų daugiau ir rimtesnių pamokų, kiti tiesiog džiaugėsi, kad yra tokia vieta ir laikas, kai susirenka vaikučiai lietuviškai pašnekėti bei sužinoti daugiau apie savo tėvų bei senelių žemę. Į klausimą, ar norėtųsi tęsti šią veiklą, taip pat buvo visokių nuomonių. Vieni sakė, kad „jei nebus, tai ir nereikės“, kiti siūlė susitikti dažniau – du kartus per mėnesį. Apibendrindama šių metų patirtį galėčiau pasakyti, kad, mano galva, šie metai išties buvo gana turiningi:

- Mokyklėlėje susiformavo gana nekintantis/nuolatinis dešimties-dvylikos vaikučių būrelis.
- Vaikučiai susipažino tarpusavyje, priprato prie patalpų, mokytojos, pamokėlių ritmo ir tvarkos.
- Įvyko labai puikios ir linksmos šventės – Kalėdų šventė, Užgavėnės ir šeimų iškyla.
- Susitelkė smagi suaugusiųjų grupelė, kuriems yra svarbūs tie nematomi ryšiai, tiltai su mūsų gimtine ir bendraminčiais lietuviais, kuriems svarbu, kad jų vaikai prisimintų Lietuvą ir galėtų susikalbėti lietuviškai.

Dėkui Dievui už vaikučius ir šiuos mokslo metus.

Dar labai noriu padėkoti mokytojai Ingridai, kuri kūrybiškai ir su motiniška šiluma atliko savo savanorišką mokytojos pareigą. Taip pat mamai Linai už puikias idėjas ir jų įgyvendinimą: lankstinukus, margučių ridenimą, žaidimą „lobio paieška“. Dėkoju Mamoms Jūratei, Dovilei, Daivai, Reginai, Jurgai už entuziazmą ir pagalbą rengiant šventes. Na ir visiems, kurių nepaminėjau, bet kurie vienaip ar kitaip prisidėjote, atvesdavote savo vaikus, palaikėte šią veiklą visiems labai dėkoju.

Nauji mokslo metai – tai nauji rūpesčiai ir naujos galimybės. Manau, kad minėtas vaikų būrelis po vasaros bus pasiruošęs kibti į mokslus ir tai galėtų daryti gana sėkmingai. Ar taip ir bus, priklauso nuo daugelio dalykų. Bet turbūt svarbiausia, kaip pasakė viena mama, kad šis projektas „yra gyvas, neišgalvotas, reikalingas“. Todėl tikėkimės, kad atsiras jėgų ir galimybių toliau kurti ir puoselėti šį mažytį daigelį, kuris vadinasi mokykla „Varpelis“.

Audronė Buckienė

Mokslo metų pabaiga - šeimų iškyla

mokslo metų pabaiga mokytojos Ingridos namuose

mokslo metų pabaiga ambasadoje